- žiburiuotas
- žiburiúotas, -a adj. (1) J.Jabl, -à (3) Š 1. DŽ, NdŽ su žiburiais, gausus žiburių, žibantis: Žiburiúotas dangus Š. Žiburiúotas miestas Š. Jis žvilgčioja į giedrą žiburiuotą dangų P.Cvir. Aulavėnų patobelis (varpininkas), naktyje bažnyčią žiburiuotą pamatęs, skubinosi tai kunigui pranešti BsV117(Įsr). 2. Rtr, BŽ28, NdŽ prk. žėrintis, spindintis, ugningas: Mergaitė juodbruvė, akys rudos, žiburiuotos Žem. Vilko akys pilnos pykčio ir tiek žiburiuotos, kad patamsyje, nelyginant žarijos, žiba E. Kukliai nuleidžiu žiburiuotą žvilgsnį V.Myk-Put. 3. BŽ138, NdŽ žvilgantis, ryškiaspalvis: Ko negalėjo padaryti žiburiuotieji šiltojo krašto paukščiai, tą padarė naujakuriui žvirblis J.Jabl. Mūsų [vestuvių] sodas žiburiúotas, nebus pigiai ataduotas (d.) Šmn.
Dictionary of the Lithuanian Language.